NAUJIENOS

Daugiafunkcis verslo ir laisvalaikio kompleksas atgaivins primirštą Vilniaus senamiesčio dalį

2019-10-16

„Baltisches Haus“ savininkų brolių Ortizų įgyvendintas projektas „Bokšto skveras“ – padėka Vilniaus senamiesčiui, kuris prieš daugiau nei du dešimtmečius sužavėjo verslininkus ir tapo stipriu akstinu likti Lietuvoje ir čia kurti verslą. Rugsėjį užbaigtas pirmasis vieno didžiausių pastarojo meto nekilnojamojo turto projektų Vilniaus senamiestyje etapas. Ryškėjantys verslo ir laisvalaikio komplekso kontūrai atskleidžia ypatingą jo istoriją.

Sostinės senamiestyje, kuris kaip ir visoje Europoje yra vertingiausia miesto vieta, biuro patalpų paklausa jau nebe pirmus metus gerokai viršija pasiūlą. Priežastis paprasta:  dėl specifinių reikalavimų naujus projektus čia vystyti sudėtinga, o jau  įsikūrusios kompanijos šioje miesto dalyje paprastai užsilieka ilgam ir biurą keičia nebent ieškodamos modernesnių patalpų ar automobilių parkavimo galimybių. Deja, rasti šiuolaikišką biurą senamiestyje be senamiesčio nepatogumų dažnai yra misija neįmanoma.

Pačioje miesto širdyje duris atveriantis ilgai lauktas verslo ir laisvalaikio kompleksas „Bokšto skveras“ – naujiena užsistovėjusioje rinkoje. Tiesa, tai nėra tiesiog dar vienas modernus verslo centras, „patenkinsiantis visus nuomininkų poreikius“, nors nei modernumo, nei komforto čia netrūksta.

Biurų nuomai bus skirta tik dalis kultūros paveldo statusą turinčių rekonstruotų barokinių erdvių. Likusiose patalpose netrukus atsidarys restoranas, o kiek vėliau atsiras dienos SPA, buvusioje koplyčioje įsikurs renginių menė, o miestui atsivers žaliuojančios viešosios zonos.

Sostinės NT žemėlapyje tai – unikalus objektas. Papasakoti apie jį įvardinant vien nuomojamų patalpų dydžius, kainą ar vietų skaičių požeminėje aikštelėje būtų neteisinga. Dėl savo kompleksiškumo, estetikos, kokybiškų inžinerinių sprendimų bei išsaugoto kultūrinio paveldo masto „Bokšto skveras“ sunkiai palyginamas su kitais senamiesčio projektais, o juo labiau nepanašus į stiklo ir plieno konstrukcijų centrus, dygstančius biurų segmente.

Vieta, nuo kurios prasidėjo Vilnius

„Bokšto skveras“ – 0,75 ha teritorija, iš vienos pusės įrėminta Bokšto ir Išganytojo gatvių, iš kitos susiliejanti su apatine, prie Vilnelės esančia senamiesčio dalimi. Pastatų kompleksas čia formavosi šimtmečiais – mūriniai statiniai šioje vietoje stovėjo jau XV–XVI a., o pats sklypas gali būti vadinamas Vilniaus ištakomis.

Anot istorikų, kartu su pilių teritorijomis, tai buvo patogiausia vieta gyventi dar tik besikuriančiame mieste – archeologiniai tyrimai parodė, kad pirmoji žmonių veikla Bokšto g. 6 galėjo prasidėti dar XIII a.

Nuo pat tada ši teritorija intensyviai naudota. Skirtingais laikotarpiais tarp Bokšto g. mūrų aidėjo vienuolių giesmės, veikė seniausia sostinės ligoninė, ilgą laiką gyveno miesto vartininkas, kasdien rakindavęs gynybinės Vilniaus sienos vartus.

Kur kas vėliau sovietinės Lietuvos periodas smarkiai devalvavo šią vietą: paveldosauga nerūpėjo, barokiniai pastatai buvo nudėvėti, aplipdyti menkaverčiais statiniais ir galiausiai apleisti. Tik 2000 m. čia pradėti archeologiniai tyrimai, kurie vėliau įgavo pagreitį ir virto nuosekliu, kruopščiu ir atsakingu istorikų bei archeologų darbu.

Net septynerius metus trukę archeologiniai tyrinėjimai – vieni didžiausių visame Vilniaus senamiestyje: taip detaliai sostinėje ištyrinėta tik Žemutinės pilies teritorija.  

 

Visą straipsnį apie „Bokšto skvero“ istoriją kviečiame skaityti čia: https://www.vz.lt/verslo-aplinka/2019/10/16/boksto-skveras-atgaivintoje-senamiescio-dalyje--erdves-verslui-ir-miestui arba spalio mėn. žurnale „Verslo klasė“.

How to enable JavaScript in your browser