NAUJIENOS

ŽALI PPC bus jaukūs net paukščiams

2016-09-14

„Pasaulyje nedidelių prekybos centrų statybos tendencijos jau kurį laiką juda ekologijos linkme, siekiama kuo mažiau brautis į gamtą, daugiau su ja draugauti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse dalis naujų vietinių prekybos centrų yra orientuoti į bendruomenės poreikius, ryšį su gamta. Lietuvoje ši praktika taip pat žengia pirmuosius žingsnius“, – sakė dr. Aušrys Balevičius, aplinkosaugos bei aplinkotvarkos konsultantų ir projektuotojų bendrovės  „Senasis ežerėlis“ direktorius.

Tvarumo idėjoms skverbiantis į daugiau gyvenimo sričių, aplinkos ekspertai ir ekologai vaidina vis svarbesnį vaidmenį projektuojant gyvenamuosius ar prekybos paskirties pastatus. Tokie specialistai dirba ir prekybos centro „Žali“ komandoje, jie padeda įsiklausyti į aplinkos poreikius, rūpinasi, kad žalios erdvės taptų patrauklios ne tik žmonėms, bet ir paukščiams ar net vabzdžiams.

„Pasaulyje nedidelių prekybos centrų statybos tendencijos jau kurį laiką juda ekologijos linkme, siekiama kuo mažiau brautis į gamtą, daugiau su ja draugauti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse dalis naujų vietinių prekybos centrų yra orientuoti į bendruomenės poreikius, ryšį su gamta. Lietuvoje ši praktika taip pat žengia pirmuosius žingsnius“, – sakė dr. Aušrys Balevičius, aplinkosaugos bei aplinkotvarkos konsultantų ir projektuotojų bendrovės  „Senasis ežerėlis“ direktorius.

Ekologas pasidalino savo patirtimi ir papasakojo, kaip prekybos ir paslaugų centras „Žali“ įsilies į aplinkinį gamtovaizdį.

„Prieš imdamiesi šio projekto, mes įvertinome galimą jo poveikį aplinkai, atlikome botaninius ir biologinius tyrimus. Jie padėjo priimti sprendimus, ko imtis, norint išsaugoti vertingus gamtos komponentus ir padėti šalia esančiai augmenijai bei jos gyventojams. Nors gamtiniu požiūriu teritorija, kurioje įsikurs naujas pastatas, nėra ypatinga, tačiau čia atklysta paukščiai ir žvėreliai iš netolimo Verkių regioninio parko. Tai paskatino idėją sklype prisijaukinti atklystančios miško faunos įvairovę“, – kalbėjo dr. A. Balevičius.

Svarbiausi gyventojai – paukščiai

Pasak ekologo, viena esminių sąlygų, norint gyvūnus pasikviesti arčiau prekybos centro, yra jų saugumo užtikrinimas. Pavyzdžiui, statytojai turi pasirūpinti, kad atskridę miško paukščiai nesusižalotų atsitrenkę į vitrininius langus, todėl naujame prekybos centre juos ketinama apklijuoti plėšriųjų paukščių šešėlių siluetais. Modernių namų šeimininkai taip paukščius saugo jau seniai, tačiau Lietuvos prekybos centruose to iki šiol dar neteko matyti.

Nemažiau svarbi priežastis, kodėl prie „Žali” skris paukščiai, yra maistas. „Pastato fasadus numatyta apželdinti vijokliniais augalais – vinvyčiais. Rudenį jie subrandina uogas, kurias mielai lesa paukščiai. Šios vinvyčių uogos išsilaiko ant šakelių iki gruodžio ar net sausio mėnesio. Be to, vinvyčių lapai gražiai nurausta rudenį, tad visas jais dengtas fasadas pakeis spalvą“, – pasakojo dr. A. Balevičius.

Į paukščių maisto poreikius atsižvelgiama netgi apželdinant visą prekybos centro teritoriją. Ketinama pasodinti tokių krūmų, kurie savo sėklomis ar vaisiais priviliotų paukščius ir būtų jiems paspirtis žiemą. Palei būsimą dviračių taką bus pasodinta šermukšnių, kurių uogos išsilaiko gana ilgai ir per šalčius, o kitoje pusėje išaugs tujų gyvatvorė, bus išsaugoma didelė dalis dabar teritorijoje augančių pušų, nes jų kankorėžius iki pavasario mielai aižo kryžiasnapiai bei geniai. Be to, ketinama pasodinti smulkiavaisių obelų, tokių kaip Zyboldo obelys, kurių uogomis, primenančiomis obuoliukus, žiemą mielai stiprinasi paukščiai.

Žiemos metu taip pat bus rūpinamasi mažaisiais skraiduoliais: numatyta įrengti keletą didesnių lesyklų arčiau prekybos centro, o į pušeles palei Visalaukio gatvę bus kabinamos mažesnės.

„Iš prekybos centro vidaus bus galima stebėti savotiškas paukščių valgyklas, – juokavo aplinkos konsultantas. – Taip pat bandysime privilioti ir retesnių paukščių rūšis, sukurdami jiems dirbtines buveines teritorijoje. Tikimės, kad specialiai sukrautose akmenų krūvose apsigyvens kultupiai ir dūminės raudonuodegės.“

Taigi, kitas svarbus dalykas paukščiams – lizdas. Pagal Lietuvos ornitologų draugijos specialistų rekomendacijas yra suplanuota pagaminti ir iškelti sklype apie 40 įvairiems paukščiams skirtų inkilų. Dr. A. Balevičius tikisi, kad prekybos centro „Žali“ teritorijoje apsigyvens  daugelis miesto ir pamiškių paukščių rūšių: didžiosios, pilkosios ir mėlynosios zylės, margaspalviai kėkštai, smilginiai ir giesmininkai strazdai, o žiemą atskris kryžiasnapiai, sniegenos. Galbūt ne visi paukščiai puls gyventi inkiluose, tačiau atskris pasimaitinti, ypač žiemą.

„Žali” teritorija bus pritaikyta ne vien paukščiams. Čia ruošiamasi pagerinti ir vietovei būdingų vabzdžių gyvenimo sąlygas. Jiems ketinama pastatyti namelius iš pramoninių padėklų, prikištų nendrių ir prigręžiotų malkų.

Tikra pieva ant stogo

„Nors prekybos centrai kuriami žmonėms, tačiau tai netrukdo rūpintis jų aplinka ir, „Žali” atveju, įsiklausyti į jautrų regioninio parko kraštovaizdį. Norime, kad pastatas kuo natūraliau įsilietų į jį supančią aplinką, o tvarūs sprendimai padėtų gerai jaustis visiems svečiams ar gyventojams“, – sakė Audrius Masionis, „Baltisches Haus“ projektų vadovas, atsakingas už „Žali“ projektą.

Naujo prekybos ir paslaugų centro išskirtinis bruožas yra jo žaliuojantis stogas. Ši naujovė – Vokietijoje pagal užsakymą gaminama ruloninė žalios vejos stogo danga, sudėtingas inžinerinis įrenginys, kuriame integruota šilumos ir vandens izoliacija, vejos laistymo bei vandens nuvedimo sistemos.

Be atvežtinių augalų ant stogo žaliuos ir lietuviški šilokai bei smiltyniai šepetukai, kurie jau auga „Žali“ teritorijoje. Anot dr. A. Balevičiaus, stogo augalai turi būti neaukšti bei atrodyti estetiškai ne tik žaliuojantys, bet ir nužydėję. Šilokai pasirinkti dėl savo atsparumo sausroms bei ekstremalioms gyvenimo sąlygoms.

„Įdomu paminėti tai, kad ši stogo danga gaminama panašiai kaip ruloninė veja, kurią atvežę tiekėjai tiesiog išvynioja ir patiesia reikiamoje vietoje, prijungę visas žolės gyvybės palaikymo sistemas. Gamykloje pagamintos stogo dangos prižiūrėti praktiškai nereikia – pakanka ją laistyti ir retsykiais patręšti, nereikia net šienauti“, – atskleidė „Žali“ aplinkos konsultantas.

How to enable JavaScript in your browser