NAUJIENOS

Darni komanda – dideli darbai

2018-11-06

Geidžiamiausio statybų ir NT sektoriaus darbdavio titulas naujai priminė apie kompaniją, kurios pavadinimas ne itin dažnai sutinkamas viešojoje erdvėje. Už įspūdingų jos rezultatų ir projektų stovi vos trijų dešimčių darbuotojų komanda, kurios didžioji dauguma čia dirba daugiau nei dešimtmetį.

Nekilnojamojo turto vystytoja ir valdytoja „Baltisches Haus“ istoriškai glaudžiai susijusi su mažmeninės prekybos tinklu „Iki“. Bendrovė įkurta plėtoti šį prekybos tinklą: statė naujus prekybos centrus, kuriuose įsikurdavo ne tik maisto prekių operatorius, bet ir kiti nuomininkai. Šiandien ji – savarankiška nekilnojamojo turto projektų vystytoja ir valdytoja. Daugiau nei 20 metų kryptingo darbo šiame NT segmente užaugino tvirtus raumenis: „Baltisches Haus“ valdo 94 prekybos centrus arba daugiau nei 264 000 kvadratinių metrų ploto įvairiuose Lietuvos miestuose.

Kompanija, kuri nuolat augo

„Baltisches Haus“ praleidau didelę dalį savo profesinio kelio ir tai buvo nuostabiausias laikas“, - šypsosi Ignas Grigaras, eksploatacijos vadovas. Jis yra žmogus, prisilietęs prie kiekvieno bendrovės vystyto projekto „gyvai“ – ieškojo tinkamų vietų prekybos centrams, prižiūrėjo jų rekonstrukciją arba statybą, rūpinosi eksploatacija. Ir tikras kompanijos senbuvis, dirbantis nuo pirmųjų jos dienų – 1995 m. Tais metais jau keletą parduotuvių Vilniuje turėjusių kompanijos savininkų žvilgsniai nukrypo į Kauną. Ignas – kaunietis. Be to, jau tuomet turėjęs darbo su užsienio kompanijomis patirties, neblogai mokėjęs anglų kalbą ir baigęs inžinerijos mokslus. Tuo metu „Baltisches Haus“ ieškodavo patalpų, kurias galima efektyviai pritaikyti prekybai, ir jose įkurdavo parduotuves. „O aš pasiūliau – gal visgi pabandome pastatyti patys?“ – prisimena Ignas poros dešimtmečių senumo įvykius. Akcininkai nesupeikė naujo darbuotojo idėjos ir kartu su Kaune, Šilainiuose, iškilusia pirmąja savo pastatyta parduotuve „Baltisches Haus“ įžengė į naują veiklos etapą.

Su Kaunu susijęs ir dar vienas giliai į atmintį I. Grigarui įstrigęs projektas – restorano „Žalias kalnas“ rekonstrukcija. Po varginančių derybų įsigiję priešais Kristaus Prisikėlimo bažnyčią stūksantį užkonservuotą pastatą ir pradėję darbus, pašiurpo. „Tai buvo turbūt pats sunkiausias ir brangiausias projektas – be galo sudėtingo konstruktyvo, nežmoniškai apleistas – išvežėme gal pusantro šimto tonų šiukšlių“, – pasakoja I. Grigaras. Tuo metu visas planuotas sąmatas viršiję darbai vertė už galvos griebtis ir Igną, ir kompanijos savininkus, tačiau galiausiai rekonstrukcija buvo sėkmingai pabaigta. Parduotuvė ten veikia iki šiol. Apskritai, džiaugiasi Ignas, nesėkmingų inžinerinių sprendimų ar nelaimėmis pasibaigusių statybinių brokų nebuvo nė viename „Baltisches Haus“ objekte, o jis net ir pačiais sudėtingiausiais momentais visada sulaukdavo palaikymo iš bendrovės steigėjų. „Santykiai su vadovais yra atžvilgiu man pasisekė, nes maniškiai yra labai supratingi ir geranoriški. Kitur pasišnekėti su akcininku – neeilinis įvykis, o mes bendraujame nuolat. Anksčiau ir prie projektų sėdėdavome kartu, paišydavome, diskutuodavome. Kai į darbuotoją žiūrima ne iš viršaus, o kaip į lygiavertį kolegą, labai motyvuoja“, – sako I. Grigaras.

Visus dvidešimt trejus metus „Baltisches Haus“ augo, kai kada – itin sparčiai. Vienas įspūdingiausių plėtros etapų – 2004 metai. „Buvo laikas, kai vienu metu dirbdavau prie keliolikos naujų projektų“, – prisimena bendrovės architektė Jūratė Lent. Ji šypsosi, kad baigusi mokslus VGTU jautėsi gan tvirtai, bet dabar žvelgdama atgal mato, kad darbas čia jai buvo pati geriausia mokykla. Šiandien parduotuvių bei prekybos centrų specifiką iki menkiausių detalių išmananti architektė paišo ir klinikų, ir automobilių plovyklų planus, nes kompanijos veiklos spektras palengva plečiasi. Ir sako, kad įdomi ir auginanti patirtis jai – vienas svarbiausių gero darbo kriterijų.

Vien ko verta patirtis dirbant su naujausiu „Baltisches Haus“ „kūdikiu“ – šį pavasarį duris atvėrusiu prekybos centru „Žali“. Tai pirmasis aukščiausius ekologijos standartus atitinkantis prekybos centras Lietuvoje, projektuotas naudojant moderniausias BIM technologijas. Jūratė buvo atsakinga už jo sertifikavimą pagal tarptautinį tvariųjų pastatų standartą BREEAM ir džiaugiasi, kad ne tik prisidėjo prie tokio išskirtinio pastato gimimo, bet ir turėjo galimybę giliau pažinti užsienio šalių projektavimo praktiką ir standartus. Ji mini ir kitus, ne mažiau ypatingus ir jai mielus projektus – „Studlendą“ Klaipėdoje, turbūt vienintelį šalyje prekybos centrą, kurio viduje įrengtos ir universiteto auditorijos, taip pat „Link Molėtų“ Vilniuje, nes šį projektą ne tik kūrė nuo pat pirmųjų štrichų, bet ir išbandė save atidarymo renginio organizatorės amplua. „Kita vertus, man ne mažiau svarbu dirbti ten, kur yra stiprūs vertybiniai pamatai. O „Baltisches Haus“ įkūrėjai man yra asmeninis pavyzdys, kaip išlikti sąžiningiems ir teisingiems nepaisant jokių aplinkybių. Tai natūraliai persiduoda ir kolektyvui – čia susirinkę puikūs žmonės, su kuriais vienas malonumas ir dirbti, ir švęsti įmonės šventes“, - sako J. Lent.

Naujas istorijos puslapis

Darbuotojų, kurie „Baltisches Haus“ praleistus metus skaičiuoja dviženkliais skaičiais – ne vienas ir ne du. Komandos dydis taip pat ilgą laiką stabilus, svyruoja ties trimis dešimtimis. „Tai, kad esame nedaug darbuotojų turinti, šeimos valdoma įmonė, lemia mūsų požiūrį ir į žmones. Ieškodami naujo komandos nario, pirmiausia žiūrime, ar sutampa mūsų vertybės. Branginame organizacijos kultūrą, leidžiančią mums būti produktyviems ir kūrybiškiems. Visa mūsų verslo filosofija remiasi ilgalaikės vertės kūrimo principu – tiek dirbant su partneriais, tiek su darbuotojais, tiek aktyviai palaikant santykius su vietos, kur vystome NT projektus, bendruomenėmis“, – teigia „Baltisches Haus“ vadovas Audrius Masionis.

Sistemų plėtros projektų vadovas Lukas Pukinskas, prisijungęs prie „Baltisches Haus“ 2014 m., buvo pirmasis naujas darbuotojas įmonėje po penkerių metų pertraukos. Į darbą jis kasdien važinėja iš Kauno, bet to visai nesureikšmina – laiko sugaišta nedaug daugiau, nei vilniečiai kolegos, o menkus nepatogumus kompensuoja darbo pliusai. Pirmiausia – galimybė aprėpti daugybę sričių. Gali pasirodyti, kad tai reiškia daug sunkumų, ir Lukas neneigia, kad jų būna. Tačiau kartu tai proga nepaprastai daug išmokti, susipažinti su savo srities profesionalais ir pasididžiavimas, kad pirmasis pramynei naujus takus. „Pavyzdžiui, šiuo metu patys kuriame mokėjimo kortelių integravimo į greitos įkrovos elektromobilių stoteles projektą. Tokio nėra ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Dirbdami su „Žali“ darėme tai, ko dar nėra buvę, turėjome progą išbandyti naujus procesus ir technologijas, kurias taikysime ateityje. Ir kai savo darbo rezultatus matai kasdien, o jais naudojasi daugybė žmonių, apima labai geras jausmas“, – pasakoja Lukas. Čia pat priduria, kad jis, kaip ir dauguma „Baltisches Haus“ komandos narių, linkęs darbus daryti tyliai ir džiaugtis tada, kai unikalūs projektai kalba patys už save.

Straipsnis publikuotas žurnale „Verslo klasė“ (2018 m. lapkričio mėn. numeris).

„Šįmet „Baltisches Haus“ atvertė naują savo istorijos puslapį – tapo savarankiška NT vystytoja ir valdytoja. Kardinalių perversmų neplanuojama: kompanija ir toliau puoselės tvarius santykius su savo ilgamečiais partneriais ir veiklos krypties nekeis – statyti gyvenamųjų namų neketina. Vis dėlto didesnė veiklos laisvė atveria ir platesnes perspektyvas, kuriomis ši brandi bendrovė tikrai pasinaudos, juolab kad jos NT portfelyje yra daug komercinių, pramoninių teritorijų, kurioms reikia suteikti naują kvėpavimą. Ir jose nebūtinai atsiras prekybos centrai. Galbūt ten išdygs privačios mokyklos, gal – medicinos klinikos ar kitokie visuomeniniai pastatai. Ieškosime geriausių būdų ir formų, kaip prisidėti prie bendros viešosios infrastruktūros ir aplinkos pagerinimo“, – apie ateitį kalba „Baltisches Haus“ vadovas. 

How to enable JavaScript in your browser