Kas lemia regionų prekybos centrų srautą ir augimą?

Regionų ekonomika dažnai vertinama per investicijas, pramonę ar darbo vietas. Tačiau miestų gyvybingumą kasdien kuria ir paprastesni dalykai – kur žmonės perka, kokias paslaugas gauna vietoje ir kiek dažnai turi važiuoti į didmiestį dėl platesnio pasirinkimo. Prekybos centras mažesniame mieste gali tapti tarsi ekonomikos mazgu, sutelkiančiu žmonių srautus, atvedančiu naujus prekybos standartus, suteikiančiu darbo vietas ir keičiančiu vietos vartojimo įpročius. „Baltisches Haus“ nuomos vadovas Aidas Gruodis sako, kad nuo to, kokie prekės ženklai atsiranda regiono prekybos centre, priklauso, kaip jis vystysis toliau.

„Mūsų tikslas – sukurti vietą, į kurią žmonės ateitų ne dėl vienos parduotuvės, o dėl visumos. Kai šalia maisto operatoriaus atsiranda keli stiprūs prekės ženklai, susiformuoja nuolatinis srautas. Vienas nuomininkas atsiveda savo klientą, kitas – savo, ir taip centras pradeda veikti kaip vientisa sistema“, – sako A. Gruodis.

Pirmiausia, pasak jo, stiprių prekės ženklų atėjimas į mažesnį miestą, priartina jo gyventojus prie to, kas įprasta didmiestyje, ir mažina pasirinkimo atskirtį. „Regiono gyventojui nebereikia važiuoti 30 ar 50 kilometrų vien tam, kad rastų didesnę parduotuvę ar platesnį pasirinkimą. Tos pačios prekės ir paslaugos tampa pasiekiamos arčiau namų. Tai iš esmės sumažina atskirtį tarp didmiesčio ir mažesnio miesto“, – paaiškina A. Gruodis.

Svarbiausia – nuomininkų sudėtis

Formuojant supermarketo tipo prekybos centro nuomininkų derinį, pasak A. Gruodžio, svarbiausia suprasti, kokių paslaugų mieste jau yra, kokių trūksta ir kurie nuomininkai gali sustiprinti vieni kitus.

„Regionuose pirkėjų ratas yra baigtinis, todėl kiekviena kategorija turi turėti aiškią vietą. Jei prekės ar paslaugos dubliuojasi, nesukuriamas papildomas srautas. Skirtingi nuomininkai turėtų vieni kitus papildyti“, – teigia A. Gruodis. Jo teigimu, tokia logika svarbi ir patiems prekės ženklams. Jiems lengviau ateiti ten, kur jau yra aiškus srautas ir kiti stiprūs operatoriai. Vienas sėkmingas nuomininkas dažnai tampa argumentu kitam.

„Prekės ženklai mato vieni kitų rezultatus. Jei vienam operatoriui konkrečiame objekte sekasi, kiti jaučia mažiau rizikos. Tada pokalbis apie plėtrą tampa paprastesnis“, – dalinasi patirtimi A. Gruodis.

Kai kurios parduotuvės veikia sėkmingiau nei didmiesčiuose

Dalis tinklų į mažesnius miestus ilgą laiką žiūrėjo atsargiai. Abejonės dažniausiai tos pačios: ar užteks pirkėjų, ar atsipirks investicijos, ar pavyks rasti darbuotojų. Tačiau šiandien praktika rodo, kad gerai parinkta vieta regione gali veikti ne prasčiau nei didmiestyje, o kai kada ir sėkmingiau.

„Prekyboje yra labai svarbi parduotuvės vieta ir galimybė patogiai ją pasiekti, todėl tikrai yra mūsų parduotuvių, kurios regionuose veikia sėkmingiau nei didmiesčiuose. Nes didmiesčiuose klientų aišku yra daugiau, gal ir jų perkamoji galia dažnai yra didesnė, bet ir pasirinkimo galimybės labai didelės“, – teigia „Eurokos“ mažmeninės prekybos direktorius Linas Apulskis.

Virš 120 parduotuvių visoje Lietuvoje valdanti „Eurokos“ naujus miestus vertina pirmiausia pagal gyventojų skaičių. Pasak L. Apulskio, tinklas mato galimybę sėkmingai veikti miestuose, kuriuose gyvena bent 6–7 tūkst. žmonių. Tačiau taip pat svarbu, kur įsikuria parduotuvė ir kas veikia šalia.

Kaimynystė yra svarbi verslo sąlyga

Prekybos centro nuomininkų sudėtis svarbi ne tik iš prekybos centro valdytojo perspektyvos. Patys prekės ženklų atstovai taip pat įvertina, kas taps jų kaimynais ir ar bendra vieta bus pakankamai patraukli klientui.

„Nuomininkų miksas yra labai svarbus, nes jis sukuria bendrą prekybos centro patrauklumą. Daug sudėtingiau veikti vienam atskirai, nes ir klientui daug patogiau atvykti į vieną prekybos centrą, kuriame jis gali rasti skirtingų kategorijų specializuotas parduotuves. Klientams patrauklūs išlieka stiprūs prekės ženklai, kurie per daugelį veiklos metų įrodė savo vertę, sugebėjo likti aktualūs ir patikimi “, – sako L. Apulskis.

„Baltisches Haus“ nuomos vadovas A. Gruodis priduria, kad regionuose šis efektas dar ryškesnis, nes pirkėjų srautą reikia koncentruoti. Jei nėra kelių aiškių priežasčių atvykti į tą prekybos centrą, jis lieka tik patogia vieta maisto apsipirkimui. Jei priežasčių atsiranda daugiau, žmonių maršrutai ima keistis.

„Mažesniame mieste negali tikėtis, kad srautas pats ateis. Jį reikia sukurti. Tam reikalingi keli skirtingi, bet vienas kitą papildantys traukos taškai“, – kalba A. Gruodis.

Regionų pirkėjas nori tokio paties pasirinkimo

„Eurokos“ augimas mažesniuose miestuose atspindi, kaip pasikeitė regionų pirkėjų lūkesčiai. A. Gruodžio teigimu, „Baltisches Haus“ valdomuose prekybos centruose šis prekės ženklas per laiką išaugo nuo maždaug 60 kv. m taškų iki 300–350 kv. m erdvių parduotuvių.

„Tai rodo ne tik konkretaus prekės ženklo augimą. Keitėsi ir pats pirkėjas, jo lūkesčiai. Mažesniame mieste žmogus taip pat nori platesnio asortimento, patogesnės parduotuvės, aiškesnio pasirinkimo. Jei toks poreikis nebūtų atsiradęs, tokio formato parduotuvės ten tiesiog neveiktų“, – sako A. Gruodis.

Pasak L. Apulskio, šiandien nėra esminių skirtumų tarp pirkėjo Vilniuje ir, pavyzdžiui, Kėdainiuose. Kasdienės grožio ir priežiūros prekės aktualios visur, o socialiniai tinklai dar labiau sumažina šį atstumą tarp miestų.

„Tačiau yra ir šiek tiek skirtumų – naujienos ir mados anksčiau yra jaučiamos didmiesčiuose, o mažesnius miestus pasiekia šiek tiek vėliau. Bet ši riba mažėja. Naujausias pavyzdys – korėjietiška kosmetika. Anksčiau rajonų gyventojai į ją reagavo atsargiau, bet dabar matome, kad šis pasaulinė tendencija jaučiama visuose regionuose“, – pasakoja L. Apulskis.

Naujas vardas regione matomas aiškiau

Mažesniuose miestuose naujos parduotuvės atidarymas dažniau tampa matomu įvykiu. Didmiestyje tokia naujiena greitai paskęsta tarp kitų pasiūlymų, o regione ji kurį laiką keičia žmonių maršrutus ir pokalbius.

Prekės ženklui tapti vietos dalimi padeda ir darbuotojai. Pasak L. Apulskio, „Eurokos“ parduotuvėse regionuose dirba vietiniai žmonės, tarp jų – ir jauni darbuotojai, kuriems tai dažnai būna pirmoji darbo vieta.

„Vasaros laikotarpiu įdarbiname ir atostogaujančius studentus ar moksleivius, kol mūsų darbuotojai atostogauja. Taip pat dalyvaujame ir palaikome bet kurias prekybos centro iniciatyvas ar šventes, kurios organizuojamos tuose miestuose, kuriuose veikiame. Tad gana greitai tampame bendruomenės dalimi“, – sako L. Apulskis.

Konkurencija pakelia kartelę

Stiprių prekės ženklų atėjimas į regionus turi ir kitą pusę – vietos smulkiajam verslui konkuruoti tampa sunkiau. A. Gruodžio teigimu, labiausiai tai pajaučia tie, kurie ilgai veikė pagal seną „perku–parduodu“ modelį ir mažiau investavo į aplinką, asortimentą ar aptarnavimą.

Vis dėlto tokia konkurencija keičia bendrą prekybos standartą. „Dideli prekės ženklai kartu atsineša kitokį požiūrį į darbą – į parduotuvės įrengimą, prekių pateikimą, aptarnavimą. Tai verčia vietos verslus pasitempti arba ieškoti aiškesnės nišos. Smulkus verslas turi kitą pranašumą – jis gali būti lankstesnis ir greičiau keistis“, – kalba A. Gruodis.

Pasak jo, didžiųjų prekės ženklų atėjimas nebūtinai reiškia vietinio verslo pabaigą. Dažniau tai tampa riba, po kurios reikia apsispręsti: konkuruoti kaina, specializacija, aptarnavimu ar iš esmės pakeisti verslo principą.

Apsipirkimo didmiestyje prireikia rečiau

Kas ir kaip būtų, regionuose veikiančių supermarketo tipo prekybos centrų stiprėjimas nepanaikina didžiųjų prekybos centrų, tokių kaip „Akropolis“, vaidmens. Mažesnių miestų gyventojai ir toliau važiuoja į didmiesčius dėl platesnio pasirinkimo, pramogų ar šventinių apsipirkimų. Tačiau kasdieniams poreikiams tokios kelionės tampa nebūtinos.

„Vykimas į didžiuosius prekybos centrus išliko, nes jie siūlo labai didelį pasirinkimą ne tik apsipirkimui, bet ir pramogoms. Bet jis tapo retesnis – labiau savaitgaliais arba prieš didžiąsias šventes“, – pastebi L. Apulskis.

A. Gruodžio teigimu, būtent čia ir matomas pokytis – regionų prekybos centrai nepakeičia didžiųjų miestų parduotuvių, o sumažina priklausomybę nuo jų. „Jei žmogus kasdieniams poreikiams randa pakankamai pasirinkimo savo mieste, jis važiuoja į didmiestį ne iš būtinybės, o tada, kai to iš tikrųjų nori. Tai ir yra esminis pokytis“, – sako A. Gruodis.

Partnerystė padėjo augti

„Eurokos“ ir „Baltisches Haus“ bendradarbiavimo patirtis rodo, kad regionuose rezultatams įtakos turi tai, kaip konkreti vieta veikia verslą. „Tai vienas pagrindinių mūsų nuomos partnerių, su kuriais augome kartu. Sulaukėme palaikymo krizių laikotarpiais ir galimybių plėstis augimo periodais. Esame patenkinti jų požiūriu į nuomininkus, operatyviu sprendimų priėmimu ir nuolatiniu augimu“, – kalba „Eurokos“ mažmeninės prekybos direktorius L. Apulskis.

O pasak A. Gruodžio, stiprus nuomininkas prekybos centre ne tik kuria srautą ir stiprina kaimynus, bet ir padeda visam objektui išlikti sėkmingam.

„Kai prekės ženklui sekasi, tai jaučia ir kiti. Todėl kurdami prekybos centrą galvojame ir kas užims patalpas, ir kaip nuomininkai veiks kartu. Regionuose tai ypač svarbu – čia vienas sprendimas gali pakeisti viso centro vaidmenį mieste. O galiausiai, turėti įtakos apskritai viso miesto gyvybingumui“, – apibendrina „Baltisches Haus“ nuomos vadovas A. Gruodis.