Kaip dirbti „tvyrant rūkui“?

Metų pradžioje dėliojusios strateginius plėtros planus, nuo pavasario dauguma įmonių gyvena neapibrėžtumo sąlygomis, kai sudėtinga remtis ne tik turima patirtimi, patikimais kontaktais, bet ir ekonomikos dėsniais. Miglotame verslo klimate vis tik veikia tam tikri pamatiniai principai, neišmušantys įmonių iš vėžių net ir sudėtingiausiu laikotarpiu.

Audrius Masionis, 25 metus Lietuvoje veikiančios komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius, teigia, kad įmonės, kurios savo veiklą ilgus metus grindžia pamatiniais principais, visuomet turės konkurencinį pranašumą rinkoje, o ypač neapibrėžtumo sąlygomis.

„Manau, kad tokios netikėtos situacijos kaip pavasarį paskelbtas pirmasis karantinas, kuomet nėra iš anksto gerai apgalvotų, paruoštų planų, kaip turėtum elgtis, parodo, kuo iš tiesų vadovaujasi verslas, priimdamas sprendimus“, – teigia A. Masionis.

Du pamatiniai principai
„Baltisches Haus“ vadovas išskiria du pagrindinius principus, užtikrinančius ilgalaikę ir sėkmingą įmonės veiklą – tai glaudūs, partneryste grįsti santykiai su klientais ir atvirumas pokyčiams.

„Įmonei, kuri nori išlikti sėkminga ilgą laiką, reikia palaikyti glaudžius ir partneryste grįstus santykius su savo klientais, laiku ir tinkamai atliepti jų nuolat besikeičiančius lūkesčius bei būti atvirai pokyčiams, nuolat eksperimentuoti, įžvelgti ir laiku pasinaudoti atsirandančiomis verslo augimo galimybėmis. Tačiau tai daryti reikia tvariai, t. y., siekiant ilgalaikės vertės visiems verslo interesų dalininkams bei prisiimant pamatuotą riziką“, – mano A. Masionis.

Kaip pavyzdį jis pateikia pavasarį, karantino metu, kilusias diskusijas dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo.
„Pavasarį teko priimti daugybę itin greitų ir tuo pačiu labai gerai apgalvotų verslo sprendimų. Vienas jų – dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo mūsų nuomininkams. Įvedus karantiną, iš turimų 1.200 prekybos ir paslaugų taškų, kuriuose veikia nuomininkai, pusantro mėnesio buvo uždaryti apie 700, t. y. apie 57 % visų taškų“, – skaičiuoja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad jau pačią pirmąją karantino savaitę įmonė sulaukė nuomininkų prašymo dalinai arba visiškai kompensuoti nuomos mokestį. Praėjus dviems savaitėms, nelaukusi Vyriausybės sprendimų, bendrovė nusprendė imtis veiksmų ir pateikė pasiūlymą: nuomininkams, kurie dėl karantino visiškai negalėjo vykdyti veiklos, visą veiklos ribojimo laikotarpį neskaičiuoti nuomos mokesčio.

„Iš vienos pusės sprendimas atrodo rizikingas, iš kitos – suprantame, kad verslas, kuriame mes esame, yra grindžiamas ilgalaikiais, ne vienerius metus kuriamais santykiais. Suprantame, kad su savo nuomininkais esame vienoje valtyje. Tikimės, kad šis sprendimas padės dar labiau sutvirtinti santykius su klientais“, – istorija dalijasi A. Masionis.
Antrąjį principą – atvirumą pokyčiams – iliustruoja per pora dešimtmečių Lietuvos versle vykę pokyčiai ir tai, kaip „Baltisches Haus“ prie jų prisitaikė.

„Per daugiau nei pora dešimtmečių, kai esame versle, ne kartą teko prisitaikyti prie kintančių klientų verslo modelių, technologinių naujovių, vartotojų įpročių. Iš prekybos centrų į elektroninę erdvę perkeliamas bankų paslaugas, elektronikos prekių parduotuves pakeitė sodo ir daržo, gyvūnų prekių parduotuvės, kepyklėlės. Populiarėjant sveikai gyvensenai ir privačioms klinikoms mūsų prekybos centruose atsirado vietos sporto klubams ir klinikoms. Išaugus automobilių savitarnos plovyklų populiarumui, šalia prekybos centrų pradėtos įrenginėti plovyklos. El. prekybos augimas, ypač karantino metu, turėjo įtakos tam, kad erdves prie prekybos centrų paskyrėme paštomatams. Palyginus 2019 m. pirmuosius tris ketvirčius su 2020 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais, mūsų pajamos iš paštomatų verslo išaugo 61%, tačiau šiandien tai dar nesudaro didelės dalies visų gaunamų pajamų“, – vardija A. Masionis.

Daugiau skaitykite „Verslo žinių“ straipsnyje.